Vaiva B. space

Sveiki, siek tiek po vidurnakcio, rytoj man laisva diena, vel bludineju, buvau jau ismokusi siek tiek anksciau eiti miegoti, taciau kazkaip norisi prasitesti diena, pabuti sau ramiai su savimi. Kazkaip visada buvau linkusi apmastymams, refleksijai, cia tai vyksta itin intensyviai. Bunant cia, apskritai gyvenant uzsienyje kazkaip labai ryskiai matai save, koks esi, arba atrandi savybes apie kurias net nenumanei.

Kaip man sekasi? Gerai. Nu nezinau, neapsivercia man liezuvis niekada pasakyti, jog blogai. Siandien vaiksciojau po savo miesteli, apziurinejau parduotuveliu vitrinas, jau pasiruose kaledoms. Kaledos jau po dvidesimties dienu, o man tik kyla klausimas, kas sugalvojo daryti Kaledas rugsejo menesi. Tikriausiai vel apims pyktis, kaip ir per Velines, kad pasitaike per geras oras, kad sviecia saule. Kazkaip sunku apsiprasti su tuo amzinu rugseju. Bet is tikruju miela ir neitiketina tos visad sauletosios dienos.

Gavau klausima, kokia cia mano dienotvarke. Labai ivairi, o kartais ir tiesiog tokia pati. Bet man kazkaip niekad nebuna tokiu paciu dienu, nelabai kada ju ir buvo, nes gal, kad nelabai moku gyventi rutiniskai.

Zodziu mano iprasta diena. Pradedu keltis nuo 8, bet atsikeliu pries 10. Tuomet nusileidziu aukstu zemiau perskaityti jusu atsiustus laiskus, arba tiesiog viena akim perzvelgti, kas darosi Lietuvoje. Po valandos vel sugristu I bendruomene, kurioje gyvenu. Trumpas intarpas, jog gyvenu labai dideliame pastate, kur pirmame aukste veikia darzelis, antrame ivairus bureliai, teatro sale, bei ofisas, kuriame ir turiu galimybe rytais pasinaudoti internetu. Treciajame aukste yra bendruomene, joje gyvena vien merginos, teismo sprendimu nukreiptos cia, del ivairiu priezasciu, dazniausiai del probleminiu seimu. Dabar ju yra apie 10, dauguma paaugles apie 15 metu. Visada buna nors  viena darbuotoja, kuri cia vadinasi operatore, keiciasi, kas sesias valandas, dazniausiai buna dvi. Dauguma jaunos nuo 25 iki 30 metu. Ju yra daugybe, gal apie 10, tai su jomis ir labiausiai bendrauju, jos manimi ir rupinasi. Taigi gryzusi aukstyn kartais pavalgau pusrycius, nu labai cia idomuJ. Po to pabludineju. Pirma valanda visuomet valgome pietus. Bevalgant vis prisijungia merginos, kurios gryzta is mokyklos. Kuo dziaugiuosi, tai visa sita maisto kultura. Po pietu padedu sutvarkyti stala, ne visuomet, nes merginos pacios turi tai daryti, as is geros valios kartais padedu. Visos turi savo diena, kada plauna indus, deja man nepavyksta jos issikovotiJ Po pietu yra kelios merginos, kurios prilimpa prie televizoriaus ir ziuri realybes sou, kartais prisijungiu ir as, beziuredama siek tiek mokausi italiskai ir palaikau joms kompanija, tik kartais neiskenciu. Pirmasis sou yra pasimatymu. Yra dvi merginos ir du vaikinai, Zodziu tarp sedinciu saleje jie renkasi sau pora, eina kartu i pasimatymus, pirma paziuri visi pasimatymu irasus, o po to aptarineja. Aisku aptarineja, kaip tikri italai, rekdami, gestikuliuodami. Labai idomu, kaip sakant. Veliau prasideda kitas realybes sou, kuris vadinasi draugai, kazkas panasaus i musu Kelias i zvaigzdes, tik cia dalyvauja ne tik dainininkai, bet ir sokejai, dazniausiai baleto ir dar aktoriai. Tik cia labiau koncentruojasi i ju mokyma, kaip sekasi, po to visokie pasirodymai. Beziuredama sious sou kartais padedu islyginti rubus. Dar padedu paruosti anglu namu narbus, kitai merginai tiesa sakant juos padarau, nes nezinau, kaip kitaip, nes nieko visiskai nemoka, o reikia paruosti rimtus namu darbus. Dabar siek tiek apleidau, bet ketinu vel testi, jog po pietu nusileisti i antra auksta, kur susirenka ivairaus amziaus vaiku po mokyklos ruosti namu darbus. Aisku jiems as esu idomybe, egzotika, is nezinomos salies ir mergina labai gerai mokanti anglu kalba. Praeita savaite turejau padeti isversti teksta is anglu kalbos i italu, teko neblogai pavargti, aisku suprast viskas supratau, bet sunkokai sekesi pateikti tai italiskais zodziais. Penkta valanda buna Merenda, nezinau kaip isversti, tiesiog kazkas panasaus i pavakarius, dazniausiai jos valgo batona su nutela, as dazniausiai valgau vaisius, nes kazkaip vis dar smagu, kad visuomet yra vaisiu. Vakar valgiau sumustini su vysniu uogiene, tik pasibaisejau, kai pamaciau, kad ji galioja iki 2009 metu. Daugelio dalyku galiojimo laikas labai ilgas, kas manes nei kiek nedziugina, net nera minties apie sviezia piena. Apie sesta valanda merginos gali iseiti i lauka, as tiesiog bunu kartu su jomis apacioje, tiesiog uzmetu viena aki. Salia musu yra dirbtines zoles futbolo stadionas, kiekviena vakara vis kas nors zaidzia ir dar yra kalnu dviraciu trasa, ir dar vakare vyksta ivairus bureliai tai pilna masinu, zmoniu. Apacioje yra toks kaip kioskelis, salia jo mes dazniausiai ir buname, jame dirba malonus vyras, su juo dazniausiai ir pasisneku. Smagu, kai jau susisneku. Nuo astuoniu pradedu laukti vakarienes, nes mano darbo valandos nuo 13 iki 20. Devinta valgome vakariene. Po to jei esu pavargusi gryztu i savo kambari, klausausi muzikos, ziuriu tas kelias draugu serijas, kurias turiu. Kelis kartus ziurejau italiskus filmus, labai populiarus susije su mafija. Mazdaug bandziau nupiesti savo diena, aisku issipleciau, bet naudojuosi galimybe reiksti savo mintis lietuviskai, nes kartais jau net su savim kalbuosi italiskai, visos mintys italiskai. Taigi diena buna labai ivairi, tiesiog ko reikia, taip ir padedu, padaryti valgyti ar surusiuoti gautus labdaros rubus ar dar ka nors, o kartais sedziu ir nieko neveikiuJ

Taigi visas mano gyvenimas daugmaz vyksta virsuje su merginomis. Kad nepervargciau kartais save riboju ir dingstu i savo kambari. Kadangi jos negali paprastai iseiti kur nori, dauguma ju yra priziurimos darbuotoju, todel sestadieniais, sekmadieniais pasistengia parupinti joms, kokia nors pramoga. Tuo paciu pakviecia ir mane prasiblaskyti. Dazniausiai vykstame i miesteli uz 3 km, kuris yra didesnis, kuriame daugiau pramogu ir viso kito. Praejusi sestadieni sventeme vienos merginos gimtadieni picerijoje.

Per savaite turiu dvi laisvas dienas, dazniausiai treciadieni ir sekmadieni. Stengiuosi iseiti prasiblaskyti. Pasivaikstau po savo miesteli, atradau labai grazu parka, aisku isgeriu puodeli espresso, arba kartais einu i viena interneto kavine pabendrauti su namiskiais.

Praejusia savaite pagaliau iskeliavau, buvau Catanijoj, tai didelis miestas prie juros, kuriame yra oro uostas bei salia ugnikalnis Etna, kai vaziuoji i Catania, tai matosi, didziulis kalnasJ Tai va mano pirmoji kelione Sicilijoje viena. Aisku ta diena pasitaike pats blogiausias oras, koks imanomas cia, didziulis vejas, kad net kepure man nuo galvos nunese ir lietus. Visa suslapau, bet likau labai patenkinta kelione. Vaziavau spontaniskai, tiesiog paklausiau i kur sia valanda yra autobusas, pasitaike i Catanija. Pasivaiksciojau po jos centra, kazkaip netyciom bevaiksciodama ir atradau pati centra, labai patiko turguje, nepatikesite bet uz 40 eurisku centu gali nusipirki kilograma mandarinu, o uz 1 eura net visus tris kilogramus, ir dar viena neaisku vaisiu, kuris nepadare ispudzio, gal nemokejau tiesiog jo valgytiJ Pabaigoje atradau pati centra, pati grozi, stovejau ir negalejau suprasti, kaip apskritai pasaulyje gali buti tokiu graziu vietu, tuomet as visada galvoju, jog zmones turetu buti labai laimingi gyvendami cia. Grysti namo nusprendziau su traukiniu, gaila, jog buvo suteme ir negalejau pasigrozeti vaizdais. Neitikineciausia, jog traukiniu stotyje gali matyti jura, keli begiai ir uz ju jau jura. Traukinyje susipazinau, tiesiog pasinaudojau galimybe pakalbeti nors angliskai su australu jaunimeliu, kurie pradejo savo kelione po europa, kai isvardino, kiek valstybiu zada aplankyti likau suzaveta. Tiesa pries tai salia manes atsisedo dvi itales, ta diena buvau pavargusi ir norejau ramybes, pasiilseti, bet aisku salia sedinciai reikejo kalbeti kaip imanoma garsiai, neiskentusi pradejau klausytis savo ausinuko, spekit ar ir jo neperrekeJ Bet kitai islipus visai neblogai sekesi mums paplepeti, as dar jai padejau susikalbeti su australais. Vos nenumiriau is juoko, kai vienas australos jos paklause ar ji moka kalbeti angliskai, ji noredama pasakyti, jog mazai, sako small. Stai toks ju anglu kalbos lygis. Ne visu, atradau, jog kai kurie moka angliskai, bet aisku jiems geriau, kai as su jais kalbu italiskai.

Na ir prirasiau, dar kiek nepapasakojau. Is tikruju neimanoma papasakoti. Jei toliau studijuosiu, tai turesiu kruva atveju, kurios galima nagrineti, kadangi merginos karsto budo, be to dar paaugles, tai kiekviena diena vis naujiena, vis problema.

Tai tiek siam kartui, iki kito karto.

Labanakt,

Vaiva.

 

Kazkaip turiu pradeti sakini, vis pradedu, istrinu, vis ne taip, nezinia, kaip pradeti. Zodziu, o gi taip. Esu Italijoje siek tiek daugiau nei du menesiai, Sicilijoje siek tiek maziau nei du menesiai. Aisku dazniausiai girdimas klausimas is Lietuvos, kaip sekasi? Gerai sekasi, bet aisku toks atsakymas nelabai ka ir tenkina. (ka tenkina, tai jau ir galima sustoti skaityti). Man labai geda, kad rasau padrikai, ir sakiniai kazkokie keisti. Bet zinokit, ta mano mylima italu kalba...apsipranti nesuprasti. Kartais tiesiog atjungiu mastyma ir nieko negirdziu. Kazkaip man liudna, kad negaliu pajuokauti, labai labai retais atvejais pavyksta, nes oi kiek dar liko darbo ivaldyti kalba. Aisku butu lengviau, jei ideciau daugiau pastangu mokytis, tai yra mokyciausi ne tik is kasdieninio gyvenimo situaciju, bet ir vadovelius siek tiek pavartyciau. Bet yra, kaip yra. Kas mane prisimena gerai, tai as ir nelabai kada buvau linkusi itin stropiai mokytis, bet kazkaip mistiniu budu ismokdavau. Taip ir su mano italu kalba, juokingiausia, kad net sugebu skirtingus laikus vartoti. Ju nestudijavusi, bet kazkaip kai diena is dienos girdi italiskai, pradedi pati galvoti italiskai. Kazkaip cia uzsifiksavau pasakoti apie kalbos mokymasi, bet tai viena svarbiu daliu cia.

Beje, dabar pirma karta gyvenime turiu savo kambari, skirta tik man ir niekam kitam, labai keista, bet jau apsipratau. Kadangi, mano karstakose kambarioke ispane iskeliavo namo, ar kazkur, net nelabai zinau kur. Patikekit manim, kad tokio karsto karsto budo asmens anksciau dar nebuvau sutikusi. Vaiksciojantis vulkanas. Zodziu, kaip issiverze viena diena, tiksliau savaite, galiausiai susikrove daiktus ir isvaziavo, o man palengvejo, nes atmosfera buvo karsta. Nes sunku buti su zmogumi, kuris taip negatyviai nusiteikes. Palinkekim jai sekmes. Tai buvo, kaip kai kas prisimenate is paskaitu, mano virsmo taskas, kai pasikeite situacija. Tiesiog pabudau, supratau, kodel esu cia, ka turiu daryti, kad man gera cia, kad jokiu budu dar nenoriu gristi namo. Kazkaip prisijaukino mane Sicilija, labai grazus krastas. Na cia nera dideliu miestu, dangoraiziu, bet gamta cia, nemoku apibudinti. Vis kartoju ta pati zodi ispudinga. Kokios spalvos. Vakar pabudau penkta ryto ir niekaip negalejau uzmigti iki septyniu, bet uztat stebejau kaip saule pateka. Pats graziausias sauletekis koki maciau. Gaila, jog negali viso to uzfiksuoti nuotraukose.

 

Siaip sekasi gerai. Ka veikiu? Kazkaip labai ivairiai, ar as nemoku sistemingai gyventi ar man cia vis taip gaunasi, jog nebuna vienodu dienu. Atsitinka vis kas nors naujo. Gailiausia, jog jau isvyko mano mylimiausi afrikieciai vaikuciai, mano mylimiausioji Maria.

Kazkaip sunku viska is karto ispasakoti, tiksliau nelabai zinau ka, be to ir jus nelabai daug speju galite pasakyti, kaip gyvenate, kaip sekasi. Tiesiog tokia kasdienybe.

Gerai pabaigai siek tiek sicilietisku idomybiu, kurias uzfiksavau savo nelabai subjektyvia akimi.

Ko labiausiai nemegstu, tai parduotuves skirtos laidutuvems. Isivaizduokit eini sau ramiai gatve, pazvelgi i parduotuves vitrina, o ten visu grazumu karstai istatyti. Vakare, kai nebedirba, tai dar ir apsviesti. Tai stengiuosi ismokti, kur jos yra ir neziureti ton pusen.

Dar viena idomybe ta, jog jau kuris laikas neisvezamos siuksles, ir kaupiasi siuksliu kalnai, nes vyksta streikas, laukia siukslininkai, kol jiems pinigus perves.

Kalbant apie parduotuves, tai visos aisku nedideles, mazytes ir pavyzdziui duonine, mesine, tik darzovemis prekiaujanti. Aisku darbo laikas irgi idomus, pradeda dirbti nuo 8 ar veliau, baigia 1val. Po to vel atsidaro 16.30 iki 20 val. Sekmadieniais niekas nedirba.

Jiems didziausia nuostaba keliu, kai iseinu pasivaikscioti viena, kaip tai viena. Dar vis stebinu pasakydama, kokia temperatura dabar Lietuvoje. Dabar kambaryje buna saltoka, nes kadangi pastatas ant auksto kalno ir mano kambarys turi net keturis langus, i kuriuos ateina visas vejas, tai buna labai salta. Vakar pajunge sildyma, tik be reikalo dziaugiausi, nes vakare ji isjungia. Nelabai suprantu, kokia logika jie gyvena, nes diena sildo, kai pakankamai geri orai buna, o vakare, kai taip salta atjungia. Nu ka su jais ir padarysi.

 

Cia ir sustosiu. Geriau dazniau ir po truputi, nes po to nebezinau, ka papasakoti.

Lengviau, kai turiu klausimu. Tai cia jau jums pasistengti.

Aciu uz demesi.

Vaiva

Kaip ir butu metas jau miegoti, taciau kazkaip vel bludineju, tiesiog norisi kazka paskribezavoti:) juokingas zodis...

anyway... vakar gryzau is nerealaus seminaro, kurio metu supratau labai daug vidiniu ir esminiu dalyku apie save, bei susiradau nauju draugu, kurie greitai issibarstys po placiaja europa, tikiuosi vel su jais kada susimatyti, butu smagu is tikruju sutikti naujuosius metus kartu su jais. Kazkaip manau tai buvo pats geriausias laikas, kokio jau seniai nebeturejau, laikas sau...nusiraminau, supratau ko noriu, tiesiog tai atskaitos taskas, virsmo taskas, nuo kurio prasideda kopimas aukstyn i kalna. Telieka palinketi sekmes.

V.

So,

...

It's hard to begin...Don't want to make mistakes in english, it would be much easier to share my minds in lithuanian, but there are some friends who maybe will be interested to know what's happening in my little world...

To start with, I'm just sitting and waiting, I know it's gonna happen soon. Just now i realized that it was the biggest desicion in my life, such a change. Well it was my dream, after USA I realized that I want to move to Italy, to learn the most beautiful language in the world. It should be nice, good weather, food, lot's of interesting places and just to see how I'll survive there:)

 

I'm very anxious,

 

it's hard to leave, now i realized how many things i won't be able to do: